apkalbėti

apkalbėti
apkalbė́ti, àpkalba (apìkalba), -ė́jo 1. tr., intr. apsakyti, aptarti: Negaliu apkalbė́t, kiek bus tolumo Pb. | Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus rš. Susirinkime draugijos reikalai apkalbėti rš. 2. tr. apveikti kalboje: Tu, ir norėk, jo neapkalbėsi Trgn. 3. refl. užsikalbėti: Apsikalbėjo ir neišgirdo perkūno Šts. 4. tr., intr. ką nors bloga apie kitą pasakyti, apšmeižti: Visi mane kalba, visi apikalba BM463. Apkalba žmoneliai neteisioms kalbelėms JV402. Ant slenksčio nesėdėk, žmonės apkalbės Dglš. Apkalbėti mokam, tik mes patys ne kitoki esam Ds. Neapkalbė́k žmogų neteisingai J. Ui ir apkalbėjo sviets neteisiais žodeliais KlpD3. Einu per kiemą, girdžiu per sieną: apkalb mudu žmonelės RD17. Kaip gegutė kukavau žmonužių apkalbama JV316. O ką aš eisiu į jaunimėlį žmonelių apkalbama, po kojužių minama d. O ar jūs kalbat, ar jūs vainojat, tą pačią vesiu apkalbamąją JV434. O kaip aš grįšiu nekenčiamoji, visų žmonelių apkalbamoji? JV1068. Neapkalbėdami artimo, nei bylodami netiesos VoK27. Viršutinį neapkalbamą gyvenimą veisdami (= vesdami) BPII56. ^ Pirtis jaują apikalba (apie kitus blogai kalba, o pats negeresnis) J.Jabl. | refl. tr., intr.: Draudžia, kad žmonės neapsikalbėtų Pl. Apsikalbėkit kojas, rankeles, ne mane siratėlę Stč. 5. tr. būrimu gydyti, užkalbėti: Man rožę apkalbė́jo On. \ kalbėti; apkalbėti; atkalbėti; dakalbėti; įkalbėti; iškalbėti; nukalbėti; pakalbėti; parkalbėti; perkalbėti; prakalbėti; prikalbėti; razsiskalbėti; sukalbėti; užkalbėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • apkalbėti — vksm. Apkalbėti rei̇̃kalus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • liežuvis — liežùvis sm. (2) K; R 1. ragavimo organas, taip pat kalbos padargas: Gerkite bent alaus, beplepant ir liežuviai sudžiūvo Žem. Kopūstai karšti, nenudek liežùvio Rm. Šuva iškišęs liežuvį alsuoja Pn. Jaučio ilgas liežuvis, bet kad šnekėt negali Žž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šuo — šuõ sm. (4), šuõj (4) LKKII217(Lz), LKAII83(Str, Trak, Onš), Pns, šuõn (4), šuvà (4) Rtr, NdŽ, LKAII83, LzŽ, Sn, Bn, Mšg; I, Tat, G115, RtŽ; gen. sing. šuñs KBII111, K, Š; R, MŽ, šuniẽs KBII111; SD1122, H, šunès, šùnio; nom. du. šunù;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dantis — dantìs, iẽs sm. (4), sf. Tlž; R, čio sm. Š, dantỹs Š, OG224, Gs, dañtis Gs (2) 1. anat. kaulinis organas burnoje ar snukyje maistui kramtyti (Dens): Krėslinis, krūminis dantis B. Ištrupėjusi dantìs KI56. Iltinės dañtys K. Pjaujamosios,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • liežuviai — liežùviai sm. pl. (2) piktos kalbos, apkalbos, šmeižtai, paskalos: Žmonių liežuvių nereikia klausyti I.Simon. O tų liežuvių – ausys linksta Žem. Jurgienė visiems yra širdį paėdusi savo liežuviais Blv. Per liežuvius jauni broliai negalėjo grįžti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • versti — ver̃sti, ver̃čia, ver̃tė K, DŽ, FrnW; D.Pošk, Sut, N, M 1. tr. KBII154, Rtr, BŽ266 daryti, kad griūtų, parvirstų ant šono, griauti, mesti: Versk kūlvertais vežimą šieno J. Ans muni ver̃ta, aš i vėl sėdu Yl. Kiaulės lovį ver̃čia, ėst nori Ėr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkelti — apkelti, àpkelia (apìkelia), apkėlė tr. 1. apdėti kuo: Stalas apkeltas gėrybėm Antš. 2. aplenkti, anksčiau už ką atsikeliant iš miego: Visus apkėliau Alk. Kelk kelk, jau tave jis apkėlė: jis valgo, o tu guli Plv. Šiandien tu mane apkėlei, ryt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apleisti — tr. 1. SD434 neprižiūrėti, netvarkyti, užleisti: Sodas buvo apleistas ir labai apžėlęs krūmais rš. Kai tėvas valdė, tai ūkė buvo apleista Krok. Kas gi te augs – taip žemė apleista! Vb. Kapai gražūs, tik biškį apleistūs Antš. Buta apleista, laukai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskelbti — 1 apskelbti tr. K, Š, NdŽ, apskel̃bti, ia, àpskelbė; R, Sut, N, M, LL311 1. Ch1II423, DŽ paskleisti žinią, apsakyti, apgarsinti: Àpskelbiau jau aš tą naujyną daugybei J. Maž anas ankišė [ginklą], o dabar apìskelbė Ad. Visos gazetos tą naujyną… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • galąsti — galąsti, galanda, galando ( ė) tr. 1. aštrinti, pustyti: Išsiėmė jis skustuvą ir pradėjo galąst P.Cvir. Aš galandu peilį, kirvį su galąstuvu J. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį LTI226. Dalgius galandant, pempės leka į būrius Šts. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”